- priemotė
- 1 príemotė sf. (1) K, gen. -ers; MŽ294, N sugulovė, meilužė: Príemotė, prigulėja KI193. Pasmaugė ... įnumis žmogus savo pačią, jeib su savo priemote juo valniaus laikytis galėtų LC1879,14. Erodas turėjo ... daug moterų ir priemočių Jrk.
Dictionary of the Lithuanian Language.